peckelis

peckelis: ×pèckelis (l. peckiel) scom. (1), pė̃ckelis (1) 1. nešvarus, netvarkingas žmogus: Nusiprausk, nebūk peckelis Grk. Ė čia peckelis, nemoka gražiai rašyt, tik teplioja kaip ir vištos koja Sv. 2. kas neišmano, nesugeba ką padaryti, kas ilgai ką dirba, krapštinėjasi: Kam leidai tą pė̃ckelį, misli, anas ką padaris! Mlt. Ai, tie vaikai da tokie peckeliai Mžš. Matai, va peckeliùkas (apie vaiką), ir atanešė Slm. 3. pienburnis, vaikesas: Su šitokiu peckeliu ūturt nenorėčia Dglš.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

parpaliuoti — par̃paliuoti, iuoja, iavo intr., parpaliuoti, iuoja, iãvo Mrj 1. niekus taukšti, plepėti: Sėdi koks peckelis ir par̃paliuoja Smn. 2. knarkti: Tėvai, neparpaliuok taip garsiai – vaikas išsigąs! Lkš. 3. nosimi šnirpščioti: Nušalau, tai kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
pritraidžioti — iter. dem. pritriesti. ║ Peckelis, nemoka pjauti, tai visur pritraidžioja [šieno] Pl. traidžioti; aptraidžioti; ištraidžioti; nutraidžioti; pritraidžioti … Dictionary of the Lithuanian Language
teplioti — teplioti, ioja, iojo iter. dem. tepti: 1. N, K, NdŽ, DŽ1 Parvažiavę šveitė, vazelinu tepliojo [dviračius] Slv. ║ Jau anai pragulas tepliojo mėlenai Rdn. Sausus šašus teplioja su baltuoju alyvu Sln. 2. SD141, Sut Pradinę mokyklą išėjęs, mokinos… … Dictionary of the Lithuanian Language
varliamušys — varliamušỹs sm. (34b) DŽ, NdŽ, Kbr, Mžš, Pg, (3b) Trgn, varliãmušis (1) Pn, Ps, Žml, Lbv menk. išdykėlis, piemengalys, vaikėzas: Aš gi varliamušỹs ūlyčios Trgn. Nesmaišykit po kojom, varliamušiaĩ, numinsiu katrą Skp. Mauliukas (pavardė)… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias